Kas yra fechtavimas?
Fechtavimas - viena iš 9 sporto šakų, kurios buvo pirmųjų Olimpinių žaidynių programoje 1896 m. Tai viena iš
4 sporto šakų dalyvaujanti visose Olimpinėse žaidynėse nuo 1896 m.
Yra 3 fechtavimo rūšys ir ginklai: špaga, rapyra ir
kardas.
Fechtavimo sportas apima judrumą, jėgą, koordinaciją,
balansą ir laiko suvokimą. Fechtavime jėga ir psichologinis pasirengimas vienodai svarbūs. Fechtuotojai
dėvi apsauginius rūbus, pirštines ir kaukes.
Mūsų klubas siūlo treniruotes špagos kategorijoje. Šioje kategorijoje taškai
skaičiuojami priešininkui palietus varžovą špagos galiuku. Taikinys yra visas
varžovo kūnas įskaitant ir kaukę.
Nors špaga sveria tik apie 770 g ir yra apie 110
cm ilgio, ją nėra taip paprasta valdyti. Todėl prieš pradedant mokytis valdyti
špagą pradedantieji mokomi kaip valdyti savo kūną.
Fechtavimas reikalauja labai daug aerobinio ir
anaerobinio darbo: įtūpstai, šuoliukai, FLESH atakos (strėlės), pritūpimai ir
pan. Kovos laukas apribotas fechtavimo taku,
kuris yra 14-18 m ilgio ir 1,5-2 m pločio. Tai atkeliavo dar iš viduramžių
laikų, kai konkurentai pažymėdavo savo dvikovos lauką tiesiog pačioje mūšio vietovėje visiškai
nesijaudindami dėl purvo ir kliūčių. Tai būdavo herojiški varžovų susidūrimai
ribotoje erdvėje, judėjimas atgal ar traukimasis atgal buvo vertinami kaip
bailumas.
Tam kad išmoktų valdyti savo kūną, į pradedančiojo mokinio
treniruotes turi būti įtraukti tokie elementai, kaip: įtūpstai, pritūpimai
ir žingsneliai.
Po šių treniruočių sportininkas turi išmokti atakuoti, gintis ir atsakyti. Kai varžovas atakuoja, kitas turi
gintis ir blokuoti ataką. Besiginantis taip pat gali kontratakuoti bei atsakyti. Šių dalykų mokoma stovint atsirėmus į sieną
nugara esant nedideliam atstumui nuo varžovo. Tokiu būdu išmokstama teisingai
atakuoti ir gintis.
Visos atakos daromos iš standartinės
fechtuotojo stovėsenos, t.y. priekinė koja nukreipta tiesiai į oponentą, o
galinė koja stovi 90 laipsnių kampu, tarpas tarp pėdų yra 1-1,5 pėdos. Keliai
sulenkti. Špaga laikoma sulenktoje rankoje tiesiai prieš save tvirtu
riešu lygiagrečiai grindims.
Fechtavimo nauda
Fechtavimas - elegantiškas, prestižiškas ir modernus
dvikovos sportas paremtas tradicijomis atėjusiomis dar iš viduramžių. Tai ne
tik fizinis, bet ir psichologinis bei taktinis iššūkis tarp dviejų varžovų.
Naudodami špagą varžovai stengiasi įdurti vienas kitam judėdami pirmyn ir atgal
apibrėžtoje erdvėje, vadinamoje fechtavimo taku. Tai saugi sporto šaka, nes varžovai dėvi specialią aprangą,
kaukes ir pirštines.
Fechtavimo nauda sportuojančiam
JĖGA IR IŠTVERMĖ
Fechtavimas - tai nuolatinis judėjimas. Būtina judėti greitai,
lengvai ir lanksčiai. Tai nuolatiniai įtūpstai ir FLESH atakos. Sportininkas turi būti gerai pasiruošęs fiziškai, kad kovos metu nenuvargtų.
Stipri turi būti tiek apatinė , tiek ir viršutinė kūno dalis.
ANAEROBONIS PAJĖGUMAS
Tai sprogstamas „start-stop“ sportas, kur
intensyvaus darbo periodai kaitaliojasi su atsistatymo periodais. Fechtavimas padeda
išvystyti kūno pajėgumą, aktyvumą nepriklausomai nuo deguonies sunaudojimo. Kai
organizmo anaerobinis pajėgumas yra aukštesnis, tada jis gali daugiau ir
stipriau dirbti prieš „užsirūgštindamas“. Organizme atsiradus pieno rūgšties
pertekliui jis pradeda dirbti lėčiau ir silpniau, kol galiausiai visai sustoja.
JUDRUMAS IR BUDRUMAS
Fechtavimas reikalauja greitų atsakomųjų judesių
kontratakuoti ir priversti oponentą gintis. Todėl reikalinga, kad protas ir
kūnas nuolatos būtų tam pasiruošę.
PROTINIS PASLANKUMAS
Fechtavimas dažnai vadinamas šachmatais, nes reikalauja
daug logikos ir strateginio mastymo, taktikos žinių. Tai strategijos ir
analitikos kova prieš karštakošiškumą ir skubėjimą. Kovos laimimos išanalizavus
varžovo fizinius ir psichologinius sugebėjimus ir radus jo silpnąsias vietas,
bei išnaudojus savo privalumus.
LANKSTUMAS
Fechtavimas reikalauja naudoti plačią judesių amplitudę: nuo kojų iki pečių juostos. Kuo ilgesnį ir greitesnį įtūpstą gali
padaryti, kuo labiau gali išsitiesti, tuo lengviau pasieksi varžovą.
STRESO MAŽINIMAS
Kadangi fechtavimas yra ir fizinis, ir mentalinis sportas,
tai labai mažina stresą. Protas susikaupęs ties kova, o organizmas gamina
laimės hormonus – endorfinus.
AEROBINIS PAJĖGUMAS
Fechtavimas gerina fizinę ir psichinę sveikatą.
Sportuojant padaugėja deguonies kraujyje. Papildomas
deguonis ir greitesnė cirkuliacija
padeda imuninei sistemai ir padidina organizmo atsparumą ligoms, bei gebėjimą
pašalinti iš organizmo anglies dioksidą ir pieno rūgštį. Reguliarus fechtavimas
gerina širdies darbą ir ne treniruotės metu.
BALANSAS
Kadangi fechtavimas yra ir atakuojantis, ir gynybinis sportas , balansas yra būtinas. Nuolatinis judėjimas pirmyn ir atgal pagerina kūno balansą, kuris reikalingas ne tik sportuojant.
KOORDINACIJA
Skirtingai nei pvz. dviračiai, plaukimas, bėgimas ar irklavimas, fechtavimas reikalauja kūno judėti maksimalia amplitude ištiesiant rankas, kojas ir visą kūną atakuojant ar ginantis. Koordinacija suteikia kūnui lankstumo, judrumo, minkštumo ir didesnio išnaudojimo kovose.